- išblėkšti
- išblė̃kšti intr. 1. išblykšti: Kaip tik suserga, tuoj greit išblė̃kšta Yl. Kainas taip įpyko ant brolio savo, jog iš apmaudo ir veidas jam išblėško M.Valanč. Trečiasis stabas buvęs išblėškęs senis rūsto veido S.Dauk. 2. prk. atšalti, pasidaryti abejingam kam: Klemensas, tvirtindamas išblėškusius katalikus, tarė M.Valanč. \ blėkšti; išblėkšti; nublėkšti; pablėkšti
Dictionary of the Lithuanian Language.